- skarulys
- skarulỹs sm. (3b) Rtr, Š, DŽ; Ser, skarùlis (2) 1. Smn audeklo gabalas: Skarulỹs yra šmotelis audeklo, galas audeklo J. Apšluostė šlapiu skaruliù burną, rankas Onš. Paduok skãrulį – reikia stalą nušluostyt Krok. Išskalbk skãrulį, ba jau labai riebaluotas Al. Langelius šluosčiau su skarulėliu, stalelį tiesiau su paklodėle LTR(Stk). ║ Gž audeklo skiautė: Švariu skãruliu užsirišo pirštą DŽ1. Duok kokį skãrulį pirštui apsivyniot Lp. Pirštą suvynioj[o] skaruliùkan Vrn. Čia didelis sopulys, reik nemažo skãrulio Vlk. Plevėsuoja perplėštas skarulys Ašb. Pradėjus šalti kūnui ir traukyti mėšlungiui, reikia trinti visas kūnas vilnoniu skaruliu – sausu arba primirkusiu kokio nors spirito J.Jabl. 2. ppr. pl. Vrn, Al, Mrj, Ūd, Žž skuduras, skarmalas, skurlis: Visas suplyšęs, kailiniai – vieni skarùliai Dgl. Pelių sukapota [skaros], tik skaruliaĩ Lp. Neklauskit manęs, kodėl skaruliuosna sudraskyti mano šilko rūbai V.Krėv. | prk.: Pilkas niūrus dangus suplyšo didžiuliais debesų skaruliais rš. ^ Vaikai it skaruliaĩ nuskarę Šts. 3. autakojis, autas: Pakuliniai stori skaruliai, nei batuosna nelenda Prl. Nusivyniojo nuo savo kojos skarulį ir apvyniojo levui koją LTI163(Bs). 4. ppr. pl. menk. drabužis, apdaras: Aukso turiu, skarulių̃ turiu Ktv. Ar aš čia, kaip nelabasis pinigus, tuos skarulius turėsiu apgulusi? LzP. Šeima paskutinius skarulius baigia nutrinti rš. 5. ppr. pl. prastas, sudėvėtas, suplyšęs drabužis: Nusigyveno žmogus, tik skaruliaĩs apsirėdęs Rmš. Nuplyšęs jis kap driskius koks: vienais skaruliaĩs apsikarstęs Brt. 6. ppr. pl. Ds gaidžio, vištos ar gyvulio pakabutis, pabarzdė, pakarūklas: Mūsų gaidžio labai dideli skarùliai Sv. Net neramus gaidys, skarùliai nudraskyti Sdk. Mūsų kiaulės skarùliai kabo kaip du speneliai Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.